Integratyvios Biodinaminės Kūno Psichoterapijos (IBKP) studijos

„Kiekviename iš mūsų slypi galimybė būti patenkintam ir gyventi sąmoningai.„

Šiuo metu renkame naują integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos studijų grupę. Kelias į studijas prasideda nuo įvadinio seminaro – jo metu susipažinsite su metodu, lektoriais ir mokymosi forma, o dėl ketverių metų studijų apsispręsite jau po jo. Norintiems studijuoti įvadinis seminaras yra privalomas.

Kas yra Integratyvi biodinaminė kūno psichoterapija?

Kūno psichoterapija

Kūno psichoterapija – tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą, o vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne – raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje.Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz. dabas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija. Tikslas — padėti klientui atpažinti, išreikšti ir integruoti tai, kas užslopinta ar „įspausta“ kūne, skatinti emocinę bei fizinę integraciją ir savireguliaciją.

Kūno psichoterapijos pradininku laikomas austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras, psichoanalitikas Wilhelmas Reichas (1897-1922). Jo palikimas davė pradžią įvairioms kūno psichoterapijos kryptims, pvz., Loweno Bioenergetinei analizei, David Boadella Biosintezei, Arnold Mindell‘o Į procesą orientuotai psichologijai, Gerda’os Boyesen Biodinaminei kūno psichoterapijai ir kt. Kūno psichoterapijos raidai įtakos turėjo humanistinė, egzistencinė ir geštalto psichologija, šokio, judesio ir meno terapija, šeimos ir sisteminės teorijos, biologija, neurologija, antropologija ir neuromokslų raida, Rytų filosofijos, dvasingumas ir transpersonalinė psichoterapija.

Integratyvi biodinaminė kūno psichoterapija

Integratyvios Biodinaminės Kūno psichoterapijos studijų esmę sudaro Gerdos Boyesen sukurta (1922-2005) ir jos dukterų – Ebbos ir Mona-Lisos- išplėtota Biodinaminė psichoterapija ir biodinaminiai jos principai. Biodinaminės psichoterapijos pagrindą papildo ir suteikia jai platesnį kontekstą, į šią studijų programą integruotos ir kitos terapinės kryptys: programoje derinama klasikinė psichoanalitinė tradicija, suteikianti supratimą apie struktūrinį psichikos modelį, pasąmoninius procesus, perkėlimą ir gynybos mechanizmus, bei Wilhelmo Reicho ir neo-reichistų teorijos nagrinėjančios charakterio struktūras, kūno šarvų ir segmentinių blokų sampratą, energetinių procesų ir emocinio išlaisvinimo principus. Be to, integruojami Geštalto terapijos elementai, skatinantys patyriminį buvimą čia ir dabar bei kontaktą su aplinka, ir Eugeno Gendlino „Focusing“ metodas, ugdantis jautrų santykį su vidiniu kūnišku žinojimu (angl. felt sense). Mokymų turinį taip pat praturtina somatinis darbas su trauma, paremtas šiuolaikinėmis neurofiziologinėmis įžvalgomis ir polivaginės teorijos (Stephen Porges) principais, padedančiais suprasti autonominės nervų sistemos vaidmenį saugumo ir ryšio patyrime.

Kas yra biodinaminė kūno psichoterapija pagal Gerdą Boyesen?

Biodinaminė psichologija, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen (1922-2005), nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Protas ir kūnas suvokiami kaip vieningo vystymosi aspektai, tarpusavyje veikiantys ir priklausomi vienas nuo kito.

Biodinaminė terapija remiasi idėja, kad neurozė nėra vien psichologinis reiškinys – ji yra ir fiziologinė. Žmogus tiesiogine prasme „įkūnija“ savo neurozę: kiekvienas jausmas, sukrėtimas ar nusivylimas turi ne tik emocinę, bet ir kūnišką pasekmę. Kai emocijos ne kartą lieka neišreikštos, o vidiniai konfliktai neišspręsti, jų poveikis tampa chroniškas – kūne kaupiasi įtampa, kuri ilgainiui pasireiškia elgesio ar somatiniais simptomais.

Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, jei tik yra saugi ir rami aplinka. Neurozė atsiranda tuomet, kai ši natūrali savireguliacijos ir savęs gijimo funkcija sutrinka. Biodinaminės terapijos tikslas – padėti žmogui atkurti šį gebėjimą, pasiekti jo „gyvą branduolį“ ir paskatinti šią gyvybinę energiją vėl tekėti.

Boyesen skiria pirminę asmenybę, gyvą ir spontanišką žmogaus esmę, nuo antrinės asmenybės, susiformavusios kaip gynybinis atsakas į aplinką. Antrinė asmenybė atitinka Wilhelmo Reicho aprašytą charakterinį ir raumeninį „šarvą“ – apsauginius kūno ir psichikos sluoksnius, kurie saugo žmogų ne tik nuo išorės, bet ir nuo jo paties nepriimtinų jausmų. Taip vaikas, pavyzdžiui, išmoksta fiziškai sulaikyti pyktį, kol šis tampa raumenų struktūros dalimi, o kartu – nesąmoningu emociniu slopinimu.

Svarbi biodinaminės psichologijos sąvoka – emocinis ciklas. Kiekvienas emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę, įskaitant kraujotakos, nervų ir viscerinių (vidaus organų) procesų reorganizaciją. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą, pasak Boyesen, palengvina psichoperistaltika – žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių. Kai žmogus gyvena nuolatiniame strese ar nesaugume, ši funkcija nuslopinama, o tai sukelia viscerinį ir audinių šarvą – giluminį įsitempimą, kuris trukdo energijai laisvai tekėti ir silpnina kūno savireguliaciją.

Biodinaminės terapijos procese šie šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu – jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai – judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Tai ženklas, kad „gyvas branduolys“ bunda ir siekia išraiškos.

Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių. Tirpstant kūno šarvams, žmogaus gyvybinė energija ima tekėti laisviau, o po gynybinių sluoksnių atsiskleidžia ne neurotinė, o autentiška – pirminė asmenybė, galinti vėl pasitikėti gyvenimu ir gyventi iš vidaus.

Apie pirminę asmenybę Gerda Boyesen (1982) rašė: „Pirminė asmenybė yra būsena, kai gyvybinė energija – ‘srovės’, subtilios kūno vibracijos – teka laisvai, audiniai yra švelnūs ir gyvi, o ne sustingę nuo įtampos ar emocinių likučių. Toks žmogus negyvena nuolatinio nusivylimo būsenoje ir nesijaučia auka. Jis reaguoja į dirgiklius adekvačiai, be kūno įtampos ar paslėptos baimės. Jo gyvenimas kupinas natūralaus draugiškumo, kūrybiškumo ir jautrumo. Jis gali būti vienas ir nejausti vienišumo, gali sau suteikti meilės ir ramybės, geba išlaikyti erdvę savo vidiniam pasauliui. Pirminė asmenybė pasitiki gyvenimu ir jį myli.“

Biodinaminės kūno psichoterapijos principai

• Savireguliacija
  Savireguliacija biodinaminėje kūno psichoterapijoje suprantama kaip įgimtas organizmo gebėjimas palaikyti vidinę pusiausvyrą ir atkurti gyvybinės energijos tėkmę. Šis procesas vyksta natūraliai, kai kūnui ir psichikai sudaromos saugios sąlygos be išorinės kontrolės ar prievartos.

• Terapinis buvimas ir rezonansas
  Terapinis santykis remiasi terapeuto gebėjimu būti jautriame kūniškame rezonanse su klientu. Tai ne technika, o buvimo kokybė, kai terapeutas sąmoningai palaiko atvirą dėmesį, emocinį jautrumą ir gilią vidinę ramybę, leidžiančią klientui jaustis saugiai.

• Apsauginis pasipriešinimas
  Pasipriešinimas suprantamas kaip apsauginė sistema, sauganti žmogų nuo per stiprių vidinių išgyvenimų. Darbas su juo vyksta be konfrontacijos ar interpretacijos, laikantis nevertinančio, švelnaus ir nepertraukiamo dėmesio. Mažesnis įsikišimas leidžia natūraliau vykti emociniam išlaisvėjimui.

• Emocinis–vasomotorinis ciklas (EVMC)
  Šis ciklas apibūdina, kaip emociniai procesai pasireiškia fiziologiškai – per kraujotakos, nervų ir energinius pokyčius. Jis atitinka allostazės sąvoką (McEwen, 1988), apibūdinančią organizmo gebėjimą prisitaikyti prie emocinių pokyčių. Kai emocijos išgyvenamos iki galo, kūnas grįžta į pusiausvyrą.

• Atkuriamasis procesas: priklausomybė ir nepriklausomybė
  Pagal Gerdos Boyesen teoriją, frustracija sukuria priklausomybę, o vidinė gerovė ugdo nepriklausomybę. Kai savireguliacijos funkcijos atsistato, žmogus tampa mažiau priklausomas nuo išorės, labiau pasitiki savo kūnu ir emocijomis. Šis procesas atitinka prieraišumo teorijos (Bowlby, 1988) principus, nes sveikas ryšys su savimi ir kitu sukuria saugumo jausmą.

• Tirpimo principas ir dinaminė relaksacija
  „Tirpimo principas“ (Boyesen, 1969) reiškia švelnų kūno atsipalaidavimo procesą, kai įtampos ištirpsta natūraliai, per kvėpavimą, šilumą ir sąmoningą buvimą kūne. Dinaminė relaksacija leidžia audiniams „atšalti“, energijai tekėti laisviau, o žmogui grįžti į vidinį gyvybingumą.

• Libido cirkuliacijos teorija
  Sekdama Freudo ir Reicho idėjomis, Boyesen sukūrė gyvybinės energijos arba libido cirkuliacijos koncepciją. Ji grindžiama energetinių skysčių teorija – sustingusi energija traukia kūno skysčius (plazmos–faradinė teorija). Gyvybinė energija pasireiškia per subtilius srautus, vadinamus streamings (Boyesen, 1972; Boyesen & Freudl, 2015).

• Dinaminis momentas
  Dinaminis momentas yra vidinis perėjimas tarp sąmonės, priešsąmonės, pasąmonės ir nesąmonės lygmenų. Terapinio proceso metu padedama žmogui atpažinti šiuos vidinius virsmus ir leisti sąmoningumui iškilti iš gilesnių pasąmoninių sluoksnių.

• Pasąmonės tapimas sąmoninga ir psichoperistaltikos vaidmuo
  Kaip teigia Gerda Boyesen (1981), pasąmonė tampa sąmoninga – šis procesas vyksta net ląstelių atminties sistemose. Psichoperistaltika ir su ja susijusios teorijos atskleidžia, kaip kūnas fiziologiškai išlaisvina emocinius likučius, sujungdamas psichinius ir fizinius procesus.

Šaltiniai:

Boyesen, E. (2022 [2015]). Essence and Extension of Biodynamic Psychotherapy. Journal of Biodynamic Psychology. In C. Young (Ed.), The New Collected Papers of Biodynamic Psychology, Massage and Psychotherapy (pp. 512–519). BoPsychotherapy Publications.

Boyesen, G. (2022 (1982)). The Primary Personality. Journal of Biodynamic Psychology. In C. Young (EdThe New Collected Papers of Biodynamic Psychology, Massage and Psychotherapy (pp. 342–345). BoPsychotherapy Publications.

Boyesen, G. (2022 [1980]). What is Biodynamic Psychology. Journal of Biodynamic Psychology. In C. Young (Ed.), The New Collected Papers of Biodynamic Psychology, Massage and Psychotherapy (pp. 71–75).

Pagrindinė mokymų informacija vienu žvilgsniu

ℹ️ Kas: 4 metų kūno psichoterapijos (įkvėpta Gerdos Boyesen metodo) studijos.

ℹ️ Kur: Mokymai vyksta Integratyvios terapijos ir mokymų centre STEPĖ, adresu Vytenio g. 4 – daugiau informacijos rasite puslapyje KONTAKTAI.

ℹ️ Kada: Įvadiniai seminarai – šiuo metu grupė yra suformuota. Sekite mūsų naujienlaiškį, dėl sekančios grupės formavimo. Daugiau informacijos suteiksime susisiekus.

ℹ️ Kaina: Mokėjimai vykdomi už metus. Vieneri metai susideda iš kelių seminarų – žr. pilną apžvalgą žemiau. Galimas mokėjimas dalimis arba sumažintas metinis mokestis. Dėl aktualių kainų, prašome susisiekti.

Kalba pirmos grupės absolventai, lektoriai, jų asistentai ir pacientai

Ebba Boyesen

Biodinaminės kūno psichoterapijos kūrėjos Gerdos Boyesen duktė, metodo vystytoja ir bendrakūrėja, instituto dėstytoja, terapeutė

Rita Guginė

Studijų absolventė, praktikuojanti specialistė

Rasa Skrabutėnas

Studijų absolventė, praktikuojanti kūno terapeutė, ITC bendraįkūrėja

Lisa Klimek

Dėstymo asistentė, terapeutė

Dalia Smirnovienė

Studijų absolventė, praktikuojanti specialistė, dula

Algirdas Papickas

Studijų absolventas, praktikuojantis specialistas, pilates treneris ir kineziterapeutas

Giedrė Mateikaitė

Studijų absolventė, praktikuojanti specialistė, holistinė terapeutė

Priėmimo į studijas tvarka

Norint studijuoti reikia sudalyvauti viename įvadiniame seminare. Jei praleidote abu įvadinius seminarus ir visgi norėtumėte studijuoti jau šiemet, kreipkitės – suorganizuosime individualų interviu.

Integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos mokymų programa

Programa įgyvendinama trimis etapais

1. Pirmąjį studijų etapą baigę specialistai įgyja Biodinaminio prisilietimo praktiko kvalifikaciją. Šis etapas gali būti įskaitomas kaip atskiras kvalifikacijos kėlimo kursas.
2. Antrąjį integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos studijų etapą baigę specialistai tampa sertifikuotais Biodinaminės krypties integratyvios kūno psichoterapijos praktikais.
3. Trečiasis etapas. Norintieji gauti psichoterapeuto ar psichoterapeutės vardą sertifikuoti Biodinaminės krypties integratyvios kūno psichoterapijos praktikai turi atlikti supervizuojamą praktiką ir būti pripažinti Europos kūno psichoterapijos asociacijos (EABP). Taigi, sertifikuoti praktikai turi ne per trumpesnį nei dvejų metų laikotarpį atlikti 400 val. supervizuojamo psichoterapinio darbo su klientais praktikos ir surinkti ne mažiau nei 150 supervizijų valandų. Iš jų 100 valandų turi būti būtinai iš supervizorių kūno psichoterapeutų, likusi dalis gali būti ir kitų psichoterapijos krypčių. Mokymų institutas pateikia kvalifikuotų supervizorių sąrašą, į kuriuos absolventai galės kreiptis ir gauti grupines arba/ir individualias supervizijas. Mokymų institutas seka šį supervizuojamos praktikos etapą ir jo pabaigoje studentams įteikia dar vieną sertifikatą pažymintį pilnos programos išpildymą. Tuomet sertifikuoti praktikai savarankiškai kreipiasi į EABP dėl narystės, kurią gavę gali vadintis kūno psichoterapeutais.

Programoje naudojamos tokios mokymo formos

1. Asmeninė kūno psichoterapijos patirtis, kuri sudaro pagrindą profesiniam augimui ir asmeninei brandai. Asmeninė patirtis apima:
   • Mokymų analizę, savęs pažinimo procesus, kitus metodus, susijusius su savirefleksija, terapija ir asmeniniu gijimo procesu.
   • Ne mažiau kaip 100 valandų individualios terapijos, kurią turės raštiškai patvirtinti kūno psichoterapeutai ar psichoterapijos praktikai, pas kuriuos mokymų dalyviai eis.
2. Teorijos studijos, praktinis patyriminis mokymasis porose ir grupelėse, mokymosi integravimas praktikoje su kolegomis.
3. Supervizuojama kūno psichoterapijos praktika su klientais.

Integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos mokymų programos aprašas

Bendras programos pristatymas

Integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos mokymai – tai biodinaminės psichologijos ir psichoterapijos mokymų programa, kurioje psichodinaminė perspektyva (S.Freud ir C.G. Jung), Wilhelmo Reicho teorijos, Geštalto terapija, Focusing (E. Gendlin) metodas, somatinis darbas su trauma ir polivaginės teorijos (Stephen Porges) samprata – integruojamos išlaikant biodinaminį požiūrį ir jo esminius principus.

Biodinaminė psichologija ir biodinaminė kūno psichoterapija – tai Gerdos Boyesen (1922–2005) sukurta ir jos dukrų – Ebbos ir Mona-Lisos Boyesen – išplėtota kūno ir psichikos vientisumą akcentuojanti kūno psichoterapijos kryptis. Jos metodai grindžiami prielaida, kad psichiniai procesai yra neatskiriamai susiję su fiziologiniais, o gyvybinės energijos judėjimas ir tekėjimas kūne yra esminis sveikatos, emocinės pusiausvyros ir savireguliacijos komponentas. Biodinaminėje psichologijoje svarbią vietą užima psichoperistaltikos teorija, kuri teigia, kad žarnyno peristaltiniai garsai atspindi emocinių įtampų „virškinimo“ ir išlaisvinimo procesą, todėl jų klausymasis ir sekimas terapijoje padeda atkurti natūralią kūno savireguliaciją ir emocinę pusiausvyrą.

Terapinis procesas orientuotas į emocinių ciklų užbaigimą, raumenų (ir kitų audinių) šarvo (chroniškos įtampos) atpalaidavimą ir savireguliacijos atkūrimą. Ši kryptis jungia verbalinius ir neverbalinius metodus – „įsišaknijusį kalbėjimą“, biodinaminį prisilietimą (sekant psichoperistaltiką), vegetoterapiją, kūno sąmoningumo praktikas bei refleksiją. Terapeutas dirba santykyje, stebėdamas kliento vegetacines ir emocines reakcijas, siekdamas palaikyti gyvybinės energijos tėkmę ir integruoti psichinius bei somatinius procesus.

Programos tikslas – parengti integratyvios biodinaminės kūno psichoterapijos praktikus pasiruošusius supervizuojamam psichoterapiniam darbui su klientais. Sertifikuoti praktikai, atlikę supervizuojamą praktiką su klientais, turės galimybę aplikuoti į Europos kūno psichoterapijos asociaciją (EABP) dėl narystės, kurios gavimas praktikams suteiks psichoterapeuto ar psichoterapeutės vardą. Programa sudaryta, atsižvelgiant į Europos kūno psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Programa atitinka Europos psichoterapeuto sertifikatui (European Certificate of Psychotherapy) keliamus reikalavimus.

Programą sudaro trys pagrindinės pakopos, iš kurių pirmoji gali būti vertinama kaip atskiras kvalifikacijos kėlimo kursas.

Pirma pakopa

Tai pirmieji dveji studijų metai: Įvadas į Biodinaminę psichologiją ir Biodinaminio prisilietimo įgūdžiai – teorija ir praktika: biodinaminė psichologija apie asmenybės ir jos raidos sampratą, psichoperistaltikos teorija, emocinio vazomotorinio ciklo samprata, įvadas į vegetoterapiją, gyvybinės energijos samprata; Biodinaminis terapinis prisilietimas, terapinio prisilietimo etika, terapinio prisilietimo būdai, prisilietimo indikacijos ir kontraindikacijos.

Šio etapo apimtis – 480 ak/val. (1=45min.) Iš jų: 296 val. teorija ir metodologija; praktinių įgūdžių lavinimas – 64; asmeninis psichoterapijos patyrimas grupėje – 80 val., grupinės supervizijos – 32 val.; praktinių įgūdžių įvertinimas – 8 val.

Savarankiškai: Individuali asmeninė kūno psichoterapija – 40 val.; 24 val. teorijos analizė intervizijų grupelėje; 2 rašto darbai (po vieną kiekvienų metų pabaigoje); mažiausiai 8 val. praktikos su kolega; atvejo analizė.

Antra pakopa

Tai tretieji ir ketvirtieji sudijų metai: Integratyvios Biodinaminės kūno psichoterapijos aspektai. Teorinės ir praktinės studijos: vegetoterapija; asmenybės raidos procesai ir jų psichopatologija – charakterio struktūros pagal W. Reich’ą; psichodiagnostika; biodinaminė libido cirkuliacija; Jungistinė gelmių psichologija; neurozės samprata; traumos samprata ir integratyvus somatinis darbas su trauma; gynybos mechanizmai; terapiniai santykiai; projekcija, introjekcija, projekcinė identifikacija; perkėlimo / kontraperkėlimo santykių dinamika ir analizė.

Šio etapo apimtis – 480 ak/val. Iš jų: 306 val. teorija ir metodologija; praktinių įgūdžių lavinimas – 32; asmeninis psichoterapijos patyrimas grupėje – 70 val., grupinės supervizijos – 64 val.; praktinių įgūdžių įvertinimas – 8 val.

Bendra programos apimtis – 960 ak/val.: Teorija ir metodologija – 602 val.; praktinių įgūdžių lavinimas – 128 val; asmeninis psichoterapijos patyrimas grupėje – 150 val.; grupinės supervizijos – 96 val; praktinių įgūdžių įvertinimas – 16 val.

Savarankiškai: asmeninis kūno psichoterapijos patyrimas – mažiausiai 100 val.; teorijos analizė intervizijų grupelėje – 48 val.; praktinis darbas – 78 val.; 7 rašto darbai. Viso: 226 val.

Trečia pakopa

Tai papildomi dveji metai, kurie skirti supervizuojamai praktikai. Šis etapas vykdomas savarankiškai. jo apimtis: 550 val. Iš jų: 400 – supervizuojama kūno psichoterapijos praktika su klientais; 150 val. – supervizijos su instituto rekomenduotais supervizoriais.

Programos vykdytojai:

• Programą organizuoja MB “Skrabutėnas”, Integratyvios terapijos ir mokymų centras (ITC).
• Programos vadovai – Siegfried Bach, Ebba Boyesen, Line Denneche
• Programos kuratoriai – Rasa Skrabutėnas, Indrė Šimėnaitė

Savaitgalio seminaras trunka apie 20 valandų ir vyksta tris dienas. Penktadienį numatytas 4 valandų įvadinis vakarinis užsiėmimas, prasidedantis 16:00 ir besitęsiantis iki 21:00. Šeštadienį vyksta intensyvi seminaro diena: užsiėmimai suplanuoti 10:00–21:00, su pertrauka. Sekmadienį numatyta trumpesnė, pusdienio sesija: 9:00–14:00. Planas gali būti nežymiai keičiamas pagal lektorių atvykimo datas.

Reikalavimas individualiai psichoterapijai

Sertifikavimas

Mūsų mokymai ir tobulinimosi kursai skirti visiems, kurie nuoširdžiai domisi žmogumi, jaučia gilią pagarbą jo individualumui ir yra pasirengę atviram kontaktui su žmonėmis. Mokymai ir kursai organizuojami atskirais moduliais. Prieš prasidedant mokymams dalyviai kviečiami į įvadinius vieno savaitgalio kursus, kuriuose susipažinsime su jumis, o jūs – su mūsų metodu.

Siekiame, kad mūsų kūno psichoterapijos programa būtų akredituota EABP ir planuojame tai įgyvendinti iki studijų pabaigos. Todėl mūsų absolventai, įvykdę papildomus praktikos ir profesinės priežiūros reikalavimus, galės teikti paraišką Europos psichoterapeuto sertifikatui (ECP) įgyti.

Formalių reikalavimų norintiems studijuoti nėra, pageidautina, kad dalyviai turėtų asmeninės terapijos patirties ir (arba) praktinės darbo patirties psichologijos, socialinio darbo, alternatyviosios medicinos, fizioterapijos srityse arba klinikose, mokyklose ar psichiatrijos įstaigose. Taip pat pabrėžiame, kad tai – mokymai, kurių metu ruošiami profesionalūs terapeutai, todėl mokytis kviečiami sveiki asmenys, kurie geba bendradarbiauti grupėje ir yra pasirengę saugiai bei atsakingai padėti sau ir kitiems.

Metodika

Kūno psichoterapijos mokymai remiasi pažinimo psichologijos principais, pagal kuriuos geriausiai mokomasi per asmeninius išgyvenimus, įžvalgas ir patirtį. Dėl šios priežasties mokymų forma leidžia studentams nuo pat pradžių pakaitomis įsitraukti į kliento ir terapeuto vaidmenis. Taip nuolat jungiama jutiminė patirtis, suvokimas, teorinės žinios ir vidinis supratimas.

Praktinė veikla ir procesui orientuoti mokymai padeda studentams lengviau įsisavinti darbo technikas ir reikiamas teorines žinias, sistemingai ugdyti individualius įgūdžius, reikalingus kvalifikuotam darbui. Profesinio lavinimo procesas yra ne tik gebėjimų tobulinimas, bet ir savo asmeninio potencialo atradimas bei kūrybiškas jo naudojimas.

Be teorinių ir praktinių žinių perteikimo, didelis dėmesys skiriamas individualiems įgimtiems gabumams. Kiekvienas studentas mokosi panaudoti savo asmeninės raidos privalumus profesinių gebėjimų vystymui. Studentai išsamiai įsisavina kūno terapijos teoriją ir praktiką bei jos taikymą terapeuto darbe.

Įspūdžių mozaika

Dažnai užduodami klausimai

*Autorinės teisės