Žodis „psichoterapija” kilęs iš graikų kalbos:

• „psyche” (ψυχή) – reiškia „siela“ arba „dvasia“.
• „therapeia” (θεραπεία) – reiškia „gydymas“, „rūpinimasis“, „slauga“.

Taigi, psichoterapija tiesiogiai verčiama kaip „sielos gydymas“ arba „rūpinimasis siela“.

Nors psichoterapija yra moksliškai pagrįstas ir efektyvus būdas rūpintis savo gerove, visuomenėje ji vis dar dažnai stigmatizuojama. Daugelis žmonių baiminasi kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai ženklas, jog su jais „kažkas negerai“. Tačiau iš tiesų psichoterapija nėra silpnumo ar „problemingumo“ požymis – priešingai, ji rodo žmogaus brandą ir gebėjimą atsakingai rūpintis savo vidiniu pasauliu.

Daugelis žmonių rūpinasi savo fizine sveikata, sveikai maitinasi, sportuoja, reguliariai lankosi pas gydytojus. Tačiau vidinio pasaulio higiena dažnai lieka nuošalyje, nors ji yra ne mažiau svarbi. Psichoterapija padeda suprasti save, geriau tvarkytis su emocijomis, išmokti sveikų santykių modelių ir išlaisvinti užslėptas traumas. Paradoksalu, bet vengimas pripažinti savo emocinius sunkumus gali būti didesnio silpnumo ženklas nei sprendimas kreiptis į psichoterapeutą. Pripažinti, kad susiduriame su vidiniais iššūkiais, ir imtis sąmoningų veiksmų jiems spręsti – tai ne silpnumas, o stiprybė. Tik tie, kurie geba pažvelgti į save atvirai ir drąsiai, gali augti, keistis ir kurti pilnavertį gyvenimą.

Psichiatras, Psichologas ir Psichoterapeutas – kas yra kas?

Trumpai apie psichoterapiją

Tikslas

Kiekvienas iš mūsų turime savo būdų, kaip susitvarkyti su praeities žaizdomis ir kasdieniais psichoemociniais iššūkiais. Tie būdai atsiranda be papildomų pastangų, jie yra automatinio savisaugos mechanizmo veikimo rezultatas ir atlieka gyvybiškai svarbią funkciją. Psichoterapija tampa saugiu prieglobsčiu, kuriame galime būti visiškai tikri ir atviri – su savimi, o jos vienas pagrindinių tikslų – kurti naujus, aukštesnio sąmoningumo lygio adaptacinius būdus.

Metodai

Pasaulyje yra nuo 50 iki 100 įvairių psichoterapinių metodų ir požiūrių, kurie nuolat kinta, vystosi, persipina. Sąrašas yra ilgas ir margas. Paminėsime kelis labiausiai žinomus metodus.

• Psichoanalizė (Psychoanalysis )– remiasi Sigmundo Freudo teorijomis, sutelkiama į pasąmonę, praeities patirtį ir jos įtaką dabartiniam elgesiui.
• Kognityvinė-elgesio terapija (KET) (Cognitive Behavioral Therapy (CBT))– siekia pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, remiasi problemų sprendimu ir strateginiu požiūriu.
• Humanistinė terapija (Humanistic Therapy) – orientuota į savirealizaciją ir asmeninį augimą, pabrėžia empatišką terapeutą ir kliento bendradarbiavimą (pvz., klientų centravimo terapija). Į šią kategoriją papuola ir Lietuvoje žinoma Geštalto terapija.
• Gilinamoji psichoterapija (Depth Psychotherapy) – tai psichoterapijos sritis, kuri remiasi giluminiais psichikos procesais ir pasąmonės tyrimais, dažniausiai naudojant analitinę psichoterapiją (pvz., Jungo psichologija) arba psichoanalizę. Ji siekia suprasti pasąmoninius motyvus, slaptas emocijas, traumas ir vidinius konfliktus, kurie gali įtakoti žmogaus elgesį ir psichinę būklę.
• Kūno psichoterapija (Body Psychotherapy) – susijusi su kūno ir proto ryšiu, orientuojasi į kūno įtampas ir judesių analizę, kad būtų išlaisvintos emocinės blokados. Tai apima metodus kaip somatinė terapija, biodinaminė kūno psichoterapija pgl. Gerdą Boyesen ir B. Hellingerio šeimos sistemų terapija.

Kiekvienas metodas siekia atskleisti kliento pasąmonės, minčių ir jausmų ryšius, tačiau metodai skiriasi pagal požiūrį į žmogaus psichiką ir terapinio darbo metodiką.

Santykis

Psichoterapiniam santykiui būdingos savybės:

🌊 Pasitikėjimas ir saugumas:
Tai pagrindas visam terapiniam procesui. Klientas turi jaustis saugus, kad galėtų atskleisti savo gilias emocijas ir asmenines patirtis be baimės būti teisiamas. Tik pasitikėjimas leidžia pasiekti tikrą pokytį.

🌊 Empatija ir užuojauta:
Terapeutas parodo gilų supratimą ir jautrumą kliento jausmams, kas padeda klientui jaustis priimtam ir išgirstam. Empatija skatina emocinį gydymą ir padeda užmegzti tvirtą ryšį tarp terapeuto ir kliento.

🌊 Bendradarbiavimas:
Psichoterapija nėra tik terapeutų monologas – tai bendras darbas. Terapeutas ir klientas kartu siekia nustatyti tikslus ir strategijas, kaip pasiekti norimus pokyčius, o tai užtikrina aktyvų ir abipusį įsitraukimą.

🌊 Skatinimas ir įgalinimas:
Terapeutas skatina klientą pasitikėti savo gebėjimais ir stiprybėmis, kas leidžia žmogui atrasti vidinius išteklius ir atsistoti ant kojų. Tai padeda klientui jaustis atsakingam už savo gyvenimą ir pokyčius.

🌊 Nuoseklumas ir patikimumas:
Tai ypač svarbu terapiniame santykyje, kad klientas galėtų pasitikėti procesu ir terapeutu. Nuoseklumas užtikrina stabilumą ir saugumą, reikalingą pasitikėjimo kūrimui ir pokyčių pasiekimui.

Skirtingi žmonės turi savo unikalius būdus apdoroti informaciją ir komunikuoti, todėl jų santykiai ne visada būna lengvi ar komfortiški. Psichoterapijoje tai reiškia, kad kai kurie santykiai gali būti natūraliai įtempti, tačiau jie taip pat gali tapti svarbiais augimo ir transformacijos momentais. Tarptipinius santykius nagrinėjantys mokslai teigia, jog  kai kurie tipai linkę į konfliktus, o kiti puikiai vienas kitą papildo, – taip ir psichoterapijos kontekste santykiai su terapeutu priklauso nuo asmeninių suderinamumų ir supratimo.

Kai terapeutas yra žmogus, kuriam galite pasitikėti ir kuris kelia pagarbą, net ir sudėtingi santykiai su juo gali tapti efektyvūs ir vedantys į tikrą pažangą. Psichoterapija tampa vieta, kur galima leisti sau atsiverti ir susidurti su savo jausmais, o tai užtikrina gilų vidinį augimą.

Ne kiekvienas terapeutas gali būti tinkamas konkrečiam žmogui – santykiai su terapeutu yra esminiai, ir jei tarp žmogaus ir terapeuto nėra pasitikėjimo, terapija gali neveikti. Tačiau net ir nesėkmingos patirtys gali tapti vertingomis pamokomis, nes jos padeda geriau suprasti savo poreikius ir tai, kas iš tikrųjų veikia.

Kada psichoterapija padeda ?

Psichoterapija gali būti naudinga įvairiose psichologinėse ir emocinėse situacijose, kai žmogus siekia gerinti savo psichinę sveikatą, išspręsti gilias emocines problemas ar pagerinti gyvenimo kokybę. Štai pagrindinės sritys, kur psichoterapija gali padėti:

🌿 Emocijų ir psichinės sveikatos valdymas

Depresija ir nerimas: psichoterapija gali padėti įveikti nuolatinį liūdesį, apatiją, nerimą ir panikos priepuolius. Streso ir įtampos valdymas: terapija padeda išmokti spręsti kasdienio gyvenimo iššūkius ir susidoroti su emocine įtampa. Savigarba ir savivertės stiprinimas: psichoterapija gali padėti atstatyti pasitikėjimą savimi, įveikti neigiamus savęs vertinimo jausmus.

🌿 Emocinių traumų ir praeities įvykių apdorojimas

Trauminiai išgyvenimai: psichoterapija padeda apdoroti traumas, tokias kaip smurtas, praradimai ar kitos stiprios psichologinės patirtys. Sąmoningumo didinimas: psichoterapija padeda suvokti gilias emocines priežastis, kurios gali trukdyti kasdienei funkcijai.

🌿 Asmeninės ir tarpasmeninės santykių problemos

Santykių sunkumai: psichoterapija padeda gerinti santykius, spręsti konfliktus ir stiprinti emocinį ryšį tarp partnerių, šeimos narių ar draugų. Komunikacijos įgūdžiai: terapija padeda išmokti atvirai bendrauti, išreikšti savo jausmus ir geriau suprasti kitų emocijas. Skyrybos ir praradimai: psichoterapija padeda apdoroti skaudžius gyvenimo pokyčius ir atstatyti emocinę pusiausvyrą.

🌿 Savęs supratimas ir asmeninis augimas

Identiteto ir tapatybės paieškos: psichoterapija gali padėti žmogui geriau suprasti savo vertybes, tikslus ir gyvenimo prasmę. Kūrybiškumo ir saviraiškos blokai: terapija padeda įveikti kūrybiškumo ar saviraiškos trukdžius, kai jaučiamas kūrybinis užsiblokavimas. Skaudūs gyvenimo įvykiai: psichoterapija padeda apdoroti nesėkmes, nuoskaudas ir kitas emocines problemas, kurios trukdo asmeniniam augimui.

🌿 Psichinė pusiausvyra ir gyvenimo kokybės gerinimas

Stiprių emocijų valdymas: psichoterapija padeda išmokti susidoroti su stipriomis emocijomis, tokiomis kaip pyktis, liūdesys, baimė, beviltiškumas.

Kada psichoterapija nepadeda? 

Psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus dar nėra pasirengęs ar nenori pokyčių. Kai psichoterapijos „užsakovas” yra sūnus, dukra, žmona, o ne pats pacientas. Jei žmogus nepasirengęs atvirai žvelgti į savo jausmus ir elgesį, terapija gali atrodyti nesėkminga, nes pokyčiai reikalauja sąmoningo ir tikslingo įsitraukimo. Taip pat psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus turi nerealistiškų lūkesčių ir tikisi greitų ar magiškų sprendimų, arba nori, kad psichoterapeutas už jį išspręstų problemas, bei pateiktų teisingus atsakymus. Tikrasis gydymo procesas dažnai būna ilgas ir nuoseklus.

Kai kurie žmonės taip pat gali susidurti su sunkumais, jei terapija nėra tinkamai pritaikyta jų individualiems poreikiams, ar problemoms. Pavyzdžiui, tam tikros psichologinės problemos, tokios kaip rimtos psichozės ar tam tikros smegenų veiklos sutrikimai, gali reikalauti visai kitokio, pvz. medikamentinio gydymo.

Kiek laiko tęsiasi psichoterapija? 

Psichoterapijos trukmė būna labai įvairi ir priklauso nuo atvejo, metodikos ir iškeltų tikslų. Kai kurie specialistai teigia, kad žmogui reikia tiek psichoterapijos metų, kiek dešimtmečių jis yra nugyvenęs. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jau po 10 sesijų specialistas mato pakankamą pokytį, todėl baigia terapiją arba nukreipia kitur. Vis dėlto svarbu suprasti, kad psichoterapija yra ilgalaikis, tęstinis procesas, ir čia galima pasitelkti paralelę su sportu. Norint sustiprinti kūną, pagerinti savijautą, raumenų tonusą ir ištvermę, reikia treniruotis ilgai ir nuosekliai – vienos ar kelių treniruočių neužtenka. Ypač jei iki tol gyvensena nebuvo itin sveika, kūnas buvo suglebęs, o sportas apsiribojo stebėjimu prie televizoriaus ekrano.

Reglamentavimas

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus psichoterapijos įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų psichoterapeutų veiklą. Psichoterapija kaip paslauga gali būti teikiama skirtingais būdais:

• Asmens sveikatos priežiūros įstaigose – čia psichoterapija yra griežčiau reglamentuojama, gali būti reikalavimai dėl licencijų, higienos normų, įstaigos statuso ir pan.
• Individualiai dirbant pagal individualią veiklą – šiuo atveju psichoterapeutas nėra laikomas sveikatos priežiūros įstaiga, todėl jam netaikomi tie patys reglamentai kaip, pavyzdžiui, gydytojams ar psichikos sveikatos centrams.

Kadangi Lietuvoje nėra aiškaus teisinio reglamentavimo psichoterapijos veiklai, tai reiškia, kad įvairūs specialistai gali teikti psichoterapines paslaugas – nuo profesionaliai paruoštų psichoterapeutų iki savamokslių. Pagrindinis kokybės garantas yra terapeuto išsilavinimas, narystė profesinėse asociacijose (pvz., Lietuvos psichoterapijos draugijoje, Lietuvos psichologų sąjungoje), sertifikatai ir jo asmeninė reputacija.