Anglų kalboje žodis coach atsirado XVI a. ir iš pradžių reiškė „karietą“ (kilęs iš vengrų kalbos žodžio kocsi, susijusio su Kocs miesteliu, garsėjusiu kokybiškomis karietomis). Vėliau coach įgijo perkeltinę prasmę – „tas, kuris padeda pasiekti tikslą“ (kaip karieta nugabendavo žmones į jų kelionės tikslą). XIX a. žodis pradėtas vartoti akademinėje aplinkoje, apibūdinant dėstytojus, padedančius studentams ruoštis egzaminams, o XX a. viduryje jis paplito sporto ir verslo, bei asmeninio tobulėjimo srityse (business coaching, life coaching).

Trumpai apie koučingą

Tikslas: Padėti žmogui atrasti ir realizuoti savo potencialą, suformuluoti tikslus ir jų siekti, rasti motyvaciją.

Metodai: Koučeris užduoda klausimus, skatina refleksiją, padeda aiškiau matyti situaciją ir rasti sprendimus pačiam klientui.

Santykis: Koučeris nebūtinai yra kokios nors dalykinės srities ekspertas-profesionalas(nors aišku gali toks būti). Jis padeda klientui atrasti jam tinkamiausius sprendimus naudodamas universalius, visoms sritims pritaikytus koučingo įrankius.

Kada taikoma? Kai žmogus nori tobulėti, aiškiau matyti savo tikslus, sąmoningai suvokti savo motyvacinę sistemą ir išvystyti individualizuotas progreso strategijas.

Tikslas

Koučingo pagrindinis tikslas – tai kliento įgalinimas per partnerystę, kuri skatina kūrybišką ir provokuojantį mąstymą, įkvepia maksimaliai atskleisti savo asmeninį ir profesinį potencialą.  Tai ciklas, kurį galima kartoti daug kartų – suprasti save, įveikti kliūtis ir kryptingai judėti link norimų pokyčių ir tada dar geriau suprasti save, įveikti dar didesnes kliūtis ir pokyčiais dar labiau priartėti prie savo asmenybės branduolio, prie savo būties įprasminimo.

Koučingas grindžiamas klausimų kėlimu, sąmoningumo didinimu ir atsakomybe už priimamus sprendimus. Ilgainiui jis gali būti internalizuojamas, t.y. kliento viduje atsiranda asmenybės dalis, atstovaujanti koučerį, kuri lydi jį tolesnėje pokyčių kelionėje.

Metodai

Koučingo specialistas pasitelkia sąmoningumą plečiančius metodus, dažniausiai išreikštus klausimų forma. Jie skatina refleksiją, padeda klientui pačiam atrasti atsakymus, suvokti gilumines priežastis ir priimti tvarius sprendimus.

• Nevertina ir neduoda patarimų, o padeda klientui pačiam atrasti geriausius sprendimus.
• Aktyviai klausosi, įsigilina į kliento žodžius, emocijas ir neišsakytus dalykus.
• Skatina sąmoningumą, užduodamas klausimus, kurie padeda klientui pamatyti platesnę situacijos perspektyvą.
• Laikosi etikos ir profesionalumo, užtikrindamas konfidencialumą ir saugią aplinką augimui.
• Padeda nustatyti aiškius tikslus, išsigryninti kliūtis ir atrasti vidinius resursus jiems pasiekti.
• Palaiko atsakomybę, skatindamas klientą imtis veiksmų ir prisiimti atsakomybę už savo pokytį.

Santykis

Kliento ir koučerio santykis yra vienas iš pagrindinių koučingo proceso elementų, kuris dažnai lemia sėkmę arba nesėkmę. Šis santykis yra pagrįstas bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir abipuse pagarba. 

🌊 Pasitikėjimas ir saugumas:

• Klientas turi jaustis saugiai ir pasitikėti koučeriu, kad galėtų atvirai dalintis savo mintimis, jausmais ir iššūkiais.
• Koučeris privalo užtikrinti konfidencialumą ir priimti klientą besąlygiškai, nevertindamas jo veiksmų, savybių ar sprendimų.

🌊 Bendradarbiavimas:

• Tai lygių partnerių santykis – koučeris nėra „ekspertas”, kuris duoda patarimus, o veikiau „pagalbininkas”, kuris padeda klientui atrasti savo sprendimus.
• Klientas yra atsakingas už savo pokyčius, o koučeris palaiko ir padeda nustatyti kryptį.

🌊 Aktyvus klausymasis:

• Koučeris aktyviai klauso kliento, nedaro prielaidų ir neįsiterpia su savo nuomonėmis.
• Klientas turi galimybę išreikšti save be baimės būti neteisingai suprastu.

🌊 Pagrįstas klausimais:

• Koučeris naudoja klausimus, kurie padeda klientui gilintis į savo mintis, vertybes ir tikslus.
• Klausimai skatina refleksiją ir naujų įžvalgų atsiradimą.

🌊 Pagarba ir besąlyginis palaikymas:

• Koučeris priima klientą tokiu, koks jis yra, be išankstinių nusistatymų.
• Klientas turi jaustis vertinamas ir suprastas.

Skirtingų informacinio metabolizmo tipų žmonės bendrauja kitaip ir jų santykiai nebūtinai turi būti komfortiški. Tarptipinius santykius nagrinėjantis mokslas socionika netgi teigia, kad kai kurie tipai yra „užprogramuoti” konfliktui, kai tuo tarpu kiti tipai labai efektyviai vienas kitą papildo, o vienodo tipo žmonės po kurio laiko ima nuobodžiauti.

Ieškoti idealaus koučerio yra tas pats, kaip ieškoti idealios moters(arba vyro), – misija neįmanoma. Tačiau įsiklausyti į savo vidų verta, nes jei santykis darbinis, normalus, jei koučeris yra priimtinas, pagarbą ir pasitikėjimą keliantis žmogus, progresas vyks greičiau.

Kada koučingas padeda ?

Koučingas gali būti naudingas įvairiose gyvenimo ir darbo situacijose, kai asmuo siekia tobulėti, pasiekti tikslų ar išspręsti problemas. Štai pagrindinės situacijos, kai koučingas gali padėti:

🌿Asmeninio tobulėjimo srityje

• Savimonės didinimas: koučingas padeda geriau suprasti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir tikslus.
• Motyvacijos stiprinimas: koučeris padeda atrasti vidinę motyvaciją ir išlaikyti užsidegimą siekiant tikslų.
• Streso valdymas: koučingas gali padėti išmokti efektyviau valdyti stresą ir išlaikyti psichinę pusiausvyrą.
• Asmeninių tikslų pasiekimas: nepriklausomai nuo to, ar tai susiję su sveikata, santykiais ar pomėgiais, koučingas padeda nustatyti tikslus ir juos pasiekti.

🌿Profesinio tobulėjimo srityje

• Karjeros planavimas: koučingas padeda nustatyti karjeros tikslus, išsiaiškinti, kokie žingsniai reikalingi jų pasiekimui, ir įveikti kliūtis.
• Lyderystės įgūdžių tobulinimas: koučingas gali padėti vystyti lyderystės savybes, tokias kaip komunikacija, motyvavimas ir komandos valdymas.
• Laiko valdymas: koučeris padeda išmokti efektyviau planuoti laiką ir prioritetizuoti užduotis.
• Pokyčių valdymas: koučingas gali padėti prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, pareigų ar profesinio gyvenimo pokyčių.

🌿Problemų sprendimas

• Kliūčių įveikimas: koučingas padeda identifikuoti kliūtis, trukdančias pasiekti tikslus, ir rasti būdų jas įveikti.
• Sprendimų paieška: koučeris padeda atrasti naujus požiūrius ir sprendimus sudėtingose situacijose.
• Elgesio modelių keitimas: koučingas gali padėti pakeisti neproduktyvius įpročius ar elgesio modelius, kurie trukdo tobulėti.

🌿 Santykiai ir komunikacija

• Komunikacijos įgūdžių tobulinimas: koučingas padeda išmokti efektyviau bendrauti su kitais, išreikšti savo mintis ir klausytis.
• Konfliktų sprendimas: koučeris gali padėti išmokti konstruktyviai spręsti konfliktus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
• Asmeninių santykių tobulinimas: koučingas gali padėti geriau suprasti savo ir kitų emocijas, stiprinti santykius.

🌿Kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas

• Kūrybiškumo ugdymas: koučingas padeda atrasti naujas idėjas ir požiūrius, ypač kai reikia išspręsti problemas ar įgyvendinti projektus.
• Inovacijų skatinimas: koučeris gali padėti įgyvendinti naujus požiūrius ar idėjas darbe ar asmeniniame gyvenime.

🌿Gyvenimo balanso siekimas

• Darbas ir asmeninis gyvenimas: koučingas padeda rasti pusiausvyrą tarp darbo, šeimos ir asmeninių poreikių.
• Gyvenimo prasmės paieška: koučeris gali padėti atrasti gyvenimo prasmę ir nustatyti, kas yra tikrai svarbu.

Kada koučingas nepadeda? 

Koučingas nėra tinkamas, kai asmuo susiduria su rimtais psichologiniais ar emociniais iššūkiais, tokiais kaip depresija, nerimo sutrikimai ar traumos. Tokiais atvejais reikalinga psichoterapija arba kitos psichikos sveikatos paslaugos. Koučingas taip pat ne visada veiksmingas, jei asmuo nėra pasirengęs keistis ar dirbti su savimi. Taigi, koučingas padeda, kai asmuo nori tobulėti, pasiekti tikslų, išspręsti problemas ar pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Jis yra veiksmingas, kai yra aiškūs tikslai ir noras dirbti su savimi, tačiau svarbu atskirti, kada reikalinga psichologinė pagalba, o kada – koučingo paslaugos.

Reglamentavimas

Koučingas neturi teisinio reglamentavimo, todėl jį gali praktikuoti tieks profesionaliai paruošti specialistai, tiek ir savamoksliai „motyvuotojai“. Ką tai reiškia praktikoje?

• Koučingo kokybę dažniausiai lemia praktika, mokymai, narystė tarptautinėse organizacijose (pvz., ICF – International Coaching Federation, EMCC – European Mentoring & Coaching Council ).
• Kadangi nėra aiškaus reguliavimo, koučerio kompetencija priklauso tik nuo jo pačio įgyto išsilavinimo, patirties ir reputacijos.
• Koučeris nėra psichologas ar gydytojas (nebent jis turi tokį išsilavinimą). Jis padeda klientui geriau suprasti save, bet nedirba su klinikinėmis ar psichologinėmis problemomis, nebent turi papildomą kvalifikaciją. Koučingas yra orientuotas į tikslų siekimą, asmeninį augimą, savirealizaciją ir veiksmų strategijas.

Renkantis koučingo specialistą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo išsilavinimą, bet ir į realią patirtį bei suderinamumą su klientu. Kaip ir renkantis gydytoją, vien diplomas negarantuoja kokybės. Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atsižvelgti:

• Akredituoti koučingo mokymai – ar specialistas baigęs pripažintą tarptautinę programą?
• ICF (angl. – International Coaching Federation) ar kitos tarptautinės sertifikacijos – jos užtikrina, kad koučeris atitinka teorinių ir praktinių žinių standartus.
• Narystė profesionaliose koučingo asociacijose – tai ženklas, kad specialistas laikosi profesinių standartų ir nuolat tobulėja.
• Praktinė patirtis – kiek valandų pravedęs koučingo sesijų? Profesionalai veda sesijų žurnalą, nes tai būtina jų sertifikacijai.
• Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas – ar dalyvauja mokymų programose, gilina žinias?
• Aiškiai atskiria ribas – supranta skirtumus tarp koučingo, psichoterapijos, mentorystės ir konsultavimo.
• Laikosi koučingo etikos ir standartų – užtikrina konfidencialumą, sesijų struktūrą ir profesionalų požiūrį į klientą.