„Koučingas – tai menas užduoti tinkamus klausimus, kad žmonės patys atrastų geriausius atsakymus.”
(Sir John Whitmore)
Anglų kalboje žodis coach atsirado XVI a. ir iš pradžių reiškė „karietą“ (kilęs iš vengrų kalbos žodžio kocsi, susijusio su Kocs miesteliu, garsėjusiu kokybiškomis karietomis). Vėliau coach įgijo perkeltinę prasmę – „tas, kuris padeda pasiekti tikslą“ (kaip karieta nugabendavo žmones į jų kelionės tikslą). XIX a. žodis pradėtas vartoti akademinėje aplinkoje, apibūdinant dėstytojus, padedančius studentams ruoštis egzaminams, o XX a. viduryje jis paplito sporto ir verslo, bei asmeninio tobulėjimo srityse (business coaching, life coaching).
Tikslas: Padėti žmogui atrasti ir realizuoti savo potencialą, suformuluoti tikslus ir jų siekti, rasti motyvaciją.
Metodai: Koučeris užduoda klausimus, skatina refleksiją, padeda aiškiau matyti situaciją ir rasti sprendimus pačiam klientui.
Santykis: Koučeris nebūtinai yra kokios nors dalykinės srities ekspertas-profesionalas(nors aišku gali toks būti). Jis padeda klientui atrasti jam tinkamiausius sprendimus naudodamas universalius, visoms sritims pritaikytus koučingo įrankius.
Kada taikoma? Kai žmogus nori tobulėti, aiškiau matyti savo tikslus, sąmoningai suvokti savo motyvacinę sistemą ir išvystyti individualizuotas progreso strategijas.
Koučingo pagrindinis tikslas – tai kliento įgalinimas per partnerystę, kuri skatina kūrybišką ir provokuojantį mąstymą, įkvepia maksimaliai atskleisti savo asmeninį ir profesinį potencialą. Tai ciklas, kurį galima kartoti daug kartų – suprasti save, įveikti kliūtis ir kryptingai judėti link norimų pokyčių ir tada dar geriau suprasti save, įveikti dar didesnes kliūtis ir pokyčiais dar labiau priartėti prie savo asmenybės branduolio, prie savo būties įprasminimo.
Koučingas grindžiamas klausimų kėlimu, sąmoningumo didinimu ir atsakomybe už priimamus sprendimus. Ilgainiui jis gali būti internalizuojamas, t.y. kliento viduje atsiranda asmenybės dalis, atstovaujanti koučerį, kuri lydi jį tolesnėje pokyčių kelionėje.
Koučingo specialistas pasitelkia sąmoningumą plečiančius metodus, dažniausiai išreikštus klausimų forma. Jie skatina refleksiją, padeda klientui pačiam atrasti atsakymus, suvokti gilumines priežastis ir priimti tvarius sprendimus.
Kliento ir koučerio santykis yra vienas iš pagrindinių koučingo proceso elementų, kuris dažnai lemia sėkmę arba nesėkmę. Šis santykis yra pagrįstas bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir abipuse pagarba.
🌊 Pasitikėjimas ir saugumas:
🌊 Bendradarbiavimas:
🌊 Aktyvus klausymasis:
🌊 Pagrįstas klausimais:
🌊 Pagarba ir besąlyginis palaikymas:
Skirtingų informacinio metabolizmo tipų žmonės bendrauja kitaip ir jų santykiai nebūtinai turi būti komfortiški. Tarptipinius santykius nagrinėjantis mokslas socionika netgi teigia, kad kai kurie tipai yra „užprogramuoti” konfliktui, kai tuo tarpu kiti tipai labai efektyviai vienas kitą papildo, o vienodo tipo žmonės po kurio laiko ima nuobodžiauti.
Ieškoti idealaus koučerio yra tas pats, kaip ieškoti idealios moters(arba vyro), – misija neįmanoma. Tačiau įsiklausyti į savo vidų verta, nes jei santykis darbinis, normalus, jei koučeris yra priimtinas, pagarbą ir pasitikėjimą keliantis žmogus, progresas vyks greičiau.
Koučingas gali būti naudingas įvairiose gyvenimo ir darbo situacijose, kai asmuo siekia tobulėti, pasiekti tikslų ar išspręsti problemas. Štai pagrindinės situacijos, kai koučingas gali padėti:
🌿Asmeninio tobulėjimo srityje
🌿Profesinio tobulėjimo srityje
🌿Problemų sprendimas
🌿 Santykiai ir komunikacija
🌿Kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas
🌿Gyvenimo balanso siekimas
Koučingas nėra tinkamas, kai asmuo susiduria su rimtais psichologiniais ar emociniais iššūkiais, tokiais kaip depresija, nerimo sutrikimai ar traumos. Tokiais atvejais reikalinga psichoterapija arba kitos psichikos sveikatos paslaugos. Koučingas taip pat ne visada veiksmingas, jei asmuo nėra pasirengęs keistis ar dirbti su savimi. Taigi, koučingas padeda, kai asmuo nori tobulėti, pasiekti tikslų, išspręsti problemas ar pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Jis yra veiksmingas, kai yra aiškūs tikslai ir noras dirbti su savimi, tačiau svarbu atskirti, kada reikalinga psichologinė pagalba, o kada – koučingo paslaugos.
Koučingas neturi teisinio reglamentavimo, todėl jį gali praktikuoti tieks profesionaliai paruošti specialistai, tiek ir savamoksliai „motyvuotojai“. Ką tai reiškia praktikoje?
Renkantis koučingo specialistą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo išsilavinimą, bet ir į realią patirtį bei suderinamumą su klientu. Kaip ir renkantis gydytoją, vien diplomas negarantuoja kokybės. Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atsižvelgti: