Koučingas ir psichoterapja yra bene dažniausiai naudojamos formos, kai siekiama asmeninio ir profesinio tobulėjimo, ar psichologinės pagalbos. Konsultacija ir mentorystė turi panašumų, bet ir esminių skirtumų. Kiekviena iš šių formų turi savo specifiką ir skiriasi pagal tikslus, metodikas bei taikymo sritis, tačiau tam tikrais aspektais jos gali ir persidengti.

Sudėjus šias formas į eilę, artėjant prie psichikos sveikatos ar psichologinės pagalbos, tinkamiausia tvarka būtų tokia: konsultacija, mentorystė, koučingas, psichoterapija.

Štai pagrindiniai skirtumai ir panašumai, supaprastinti pavyzdžiai, bei keli metodų integracijos variantai:

Tikslas: Suteikti ekspertines žinias ir patarimus konkrečioje srityje.

Metodai: Konsultantas analizuoja situaciją, pateikia įžvalgas, siūlo sprendimus ir strategijas.

Santykis: Konsultantas dažnai turi ekspertines žinias ir siūlo konkrečius patarimus bei sprendimus.

Kada taikoma? Kai reikia konkrečios pagalbos, patirimo kaip spręsti problemą, pavyzdžiui, marketinge, IT, finansuose ar kitose srityse.

🌊Persidengimas su mentoryste: Mentorius taip pat dalijasi žiniomis, bet dažniau per asmeninę patirtį, o konsultantas teikia profesionalias įžvalgas ir sprendimus.

🌊Persidengimas su koučingu: Koučeris padeda žmogui pačiam rasti atsakymus, o konsultantas dažniau tiesiog pateikia atsakymus.

Pavyzdys: kineziterapeutas nori sužinoti daugiau apie endobiogeniką, nes jam trūksta žinių, kad tikslingai nukreiptų savo pacientus. Jis kreipiasi į patyrusią endobiogenikę, kuri suteikia konsultaciją, atsižvelgdama į konkrečius atvejus, pateikdama pavyzdžius ir bendras gaires, kada verta pacientą siųsti pas endobiogenikus, o kada ne. Endobiogenikė nurodo ir literatūrą, bei pataria su pacientais dalintis  straipsniu, kuriame vaizdžiai ir žaismingai aprašomi endobiogenikos principai.

Mentorystė (Mentoring)

Tikslas: Padėti augti ir tobulėti, dalijantis asmenine patirtimi ir žiniomis.

Metodai: Mentorius dalijasi savo sukaupta patirtimi, pataria ir nukreipia remdamasis savo žiniomis.

Santykis: Mentorius yra labiau patyręs asmuo tam tikroje srityje, kuris veda mažiau patyrusį mokinį.

Kada taikoma? Kai reikia praktinių žinių, patirties ir įžvalgų kurios tik iš dalies kodifikuojamos(aprašomos knyga, ar videoinstrukcija), todėl mentorius tai daro dirbdamas su mokiniu kartu.

🌊Persidengimas su koučingu: Abu padeda žmogui augti, bet koučingas dažniau skatina žmogų pačiam atrasti sprendimus, o mentorius aktyviai dalijasi savo patirtimi.

🌊Persidengimas su konsultacija: Kaip ir konsultantas, mentorius dalijasi žiniomis, bet žinias perduoda ilgalaikiame santykyje su mokiniu darydamas tai kartu.

Pavyzdys: kineziterapeutas nori praplėsti savo žinias ir studijuoja kraniosakralinę terapiją. Studijose lektorius perteikia žinias dviem būdais, – klasikinės paskaitos formatu, su prezentacijomis, raštine medžiaga, namų darbais ir videonuorodomis, ir dirbdamas kartu, – pacientai gydomi bendrose sesijose. Pastarasisi būdas ir yra mentorystė, – t.y. lektorius- srities profesionalas ir jo studentas atlieka terapiją išviena, studentas mokosi darydamas kartu.

Koučingas (Coaching)

Tikslas: Padėti žmogui atrasti ir realizuoti savo potencialą, siekti užsibrėžtų tikslų.

Metodai: Koučeris užduoda klausimus, skatina refleksiją, padeda aiškiau matyti situaciją ir rasti sprendimus pačiam klientui.

Santykis: Koučeris nėra ekspertas konkrečioje srityje, bet padeda klientui atrasti jam tinkamiausius sprendimus.

Kada taikoma? Kai žmogus nori tobulėti asmeniškai ar profesiškai, aiškiau matyti savo tikslus ir strategijas jiems pasiekti.

🌊Persidengimas su mentoryste: Abu gali padėti asmeniniam tobulėjimui, bet mentorystė labiau susijusi su konkrečios srities patirtimi ir tos patirties perdavimu.

🌊Persidengimas su konsultacija: Kartais koučingas gali priminti konsultaciją, tačiau konsultantas dažniau teikia patarimus, o koučeris padeda pačiam klientui atrasti atsakymus.

Pavyzdys: kineziterapeutas nori praplėsti savo žinias ir tačiau nežino kuria kryptimi. Jis kiek užsivėlęs savo profesiniuose planuose, nors gan aiškiai suvokia, kad jo stiprioji pusė yra darbas su kūnu. Pokabyje koučeris įgalina kineziterapeutą, padeda susivokti kokios yra jo stiprybės ir silpnybės, kuria profesine kryptimi judėdamas jis geriausiai realizuos savo potencialą. Sesijos metu yra žvelgiama giliau, ieškant vidinių blokų ar giluminių emocijų, ką iš tikro šia klientas nori išspręsti, užmąskuoti, o gal pabėgti?

Tikslas: Padėti žmogui spręsti emocines, psichologines ir psichinės sveikatos problemas.

Metodai: Terapeutas taiko psichoterapines technikas (pvz., kūno psichoterapiją, kognityvinę-elgesio terapiją, psichoanalizę ir kt.).

Santykis: Terapeutas yra profesionalas, kuris padeda žmogui įveikti emocinius sunkumus, dažnai remiantis ilgesniu terapiniu procesu.

Kada taikoma? Kai kyla nerimo, depresijos, trauminės patirties ar kitos psichologinės problemos.

🌊Persidengimas su koučingu: Koučingas gali paliesti emocines problemas, bet jei jos yra gilios arba gilėja, būtina kreiptis į terapeutą.

🌊Persidengimas su konsultacija ir mentoryste: Tiek konsultacija, tiek mentorystė natūraliai „užkabina” psichologinius aspektus, bet psichoterapija yra gilesnis, ilgalaikis ir terapinis procesas.

Pavyzdys: kineziterapeutas, dirbdamas su savo pacientais, niekaip negali atsikratyti nuostatos, kad jo teikiama terapija yra bevertė, nors gauna daug gerų atsiliepimų iš klientų ir realiai padeda jiems geriau jaustis bei sveikti. Iš vaikystės prisiminimų nuolat ataidi istorijos mokytojos balsas „Tu nevykėlis, nieko neišmanai ir nieko iš Tavęs nebus”.  Psichoterapeutas identifikuoja superego balsą, dar vadinamą vidiniu kritiku ir parinkęs tinkamą metodiką padeda kineziterapeutui geriau tvarkytis su šiuo vidiniu monologu.

Kuriant holistinį požiūrį, kuris apimtų visus keturis metodus, galimas toks asmeninio augimo modelis:

Psichoterapija – kai žmogus susiduria su emocinėmis traumomis, stresu, nerimu ar depresija. Tai bazinis pagrindas, kuris padeda stabilizuoti psichinę būseną.

Koučingas – kai žmogus jaučiasi pasiruošęs augti, išsigryninti tikslus, atrasti savo vidinius resursus ir imtis veiksmų.

Mentorystė – kai reikia praktinio palydėjimo iš patyrusio specialisto konkrečioje srityje (pvz., karjeros, verslo, lyderystės) ir neužtenka kodifikuotų žinių(knygų, online kursų ir pan.)

Konsultavimas – kai žmogui reikia ekspertinių žinių ir konkrečių problemų sprendimų (pvz., marketinginių, teisinių, IT).

🔵Pradėjus nuo koučingo, žmogus pastebi, kad tam tikrose srityse yra giluminiai emociniai blokai – pavyzdžiui, susiję su saviverte, baimėmis ar praeities traumomis. Tokiu atveju kreipiamasi į terapeutą(pvz. psichoterapeutą, kūno-terapeutą), kad išspręstų šias gilumines problemas ir atkurtų emocinį stabilumą. Kai emocinė pusiausvyrą yra atstatyta, žmogus gali sugrįžti į koučingą, siekdamas toliau augti, nustatyti naujus tikslus ir įgyvendinti juos.

🔵 Baimės, nerimo, ar traumos lydimas žmogus pradeda dirbti su psichoterapeutu, kuris padeda įveikti emocinius blokus, susijusius su saviverte, fobijomis, ar nesėkmės jausmu. Tai bazinis pagrindas, kuris padeda stabilizuoti žmogaus būseną. Po tokio proceso neretai norisi eiti progreso keliu toliau, todėl žmogus gali pereiti į koučingo procesą, kad nustatytų savo tikslus, motyvus ir imtųsi pokyčių.

🔵 Visais atvejais, – ar sprendžiant savo sveikatos problemas, ar siekiant tikslų, žinios ir mokėjimas jomis naudotis yra galingi pagalbininkai, padedantys prisiimti daugiau atsakomybės už savo sveikatą ir gyvenimą. Tokiu atveju padeda mentoryste, konsultavimas, arba tiesiog savarankiškas mokymasis.