Kalbėdama apie Endobiogeniką visada pradedu nuo paprasto, bet esminio klausimo: ar tikrai užtenka vien kraujo tyrimų normų, kad suprastume, kas vyksta mūsų kūne?

Normos, kurias matome tyrimų lapeliuose yra tik statistiniai vidurkiai. Tačiau mes – ne vidurkiai. Vienam žmogui tas pats „pakilęs” parametras gali reikšti ligą, kitam – prisitaikymo mechanizmą prie gyvenimo iššūkių. Endobiogenika į žmogų žiūri kitaip: mes lyginame ne su normų lentele, o su kitais jo paties kraujo rodikliais ir su visa gyvenimo aplinka- su kontekstu. Koks dabar metų laikas? Koks žmogaus amžiaus tarpsnis – paauglystė, menopauzė, senatvė? Kiek streso? Kokie įpročiai, darbas, miegas, net intymus gyvenimas? Visa tai svarbu vertinant kiekvieną parametrą.

Endobiogenikoje turime daugiau kaip 200 santykių ir formulių, leidžiančių matyti visos sistemos balansą. Tai holistinis požiūris – žmogus suvokiamas kaip visuminė būtybė, kurios kūnas, protas ir siela nuolat sąveikauja su aplinka.

Endobiogenika – ne „alternatyva”, o papildymas

Kartais Endobiogeniką vadina alternatyvia medicina, bet man labiau patinka sakyti – papildoma. Alternatyva suponuoja Arba- arba. Man labiau patinka integruotas požiūris. Tradicinė medicina nuostabiai tvarkosi su ūmiomis būklėmis: gelbsti gyvybes reanimacijoje, ant operacijos stalo ar transplantacijoje, padeda kritinėse būkle su stipriais vaistais. Žmonės gyvena ilgiau ir sensta, bet nori gyventi sveikai ir kokybiškai. Daugėja lėtinių ligų, hormoninių problemų, streso poveikio ir medžiagų apykaitos disbalanso. Čia padeda endobiogenika. Ji ne kovoja su tradicine medicina, o ją papildo. Tai tiesiog kitas įrankis, skirtas ne ūmioms krizėms, o ilgalaikiam balansui ir sveikatinimui.

Endobiogenika – tai būsenos rentgenas

Kai prieš dvylika metų pradėjau mokytis endobiogenikos, buvome vos keli gydytojai, kurie nieko apie ją nežinojo, tik jautėme intuityvų šaukimą. Dabar jau penkeri metai, kai Lietuvoje ši sritis oficialiai reglamentuota kaip papildoma ir alternatyvi medicina. Yra specialistų ir įstaigų licencijavimas patvirtintas įstatymu, apie šimtą specialistų šiuo metu turi oficialias licencijas. Nedidelei šaliai – tai nemažas skaičius.

Keisti klausimai ir kūno ženklai

Endobiogenikoje neapsiribojame kraujo tyrimų rodikliais. Pirmiausia – kalbamės. Kartais klausimai skamba keistai: ar jums užeina „naktiniai tvarkymosi priepuoliai”? Vieni visiškai nesupranta klausimo tikslingumo. Kiti žmonės nustemba: iš kur Jūs žinot, kad naktimis tvarkau spintą? Įdomiausia – tai gali būti hormonų disbalanso ženklas!

Taip pat „skaitome” kūną: nagai, oda, plaukai, kūno bruožai. Net plaukų garbanotumas turi hormoninį pagrindą. Garbanoti žmonės dažnai yra kūrybiški, inovatyvūs – tarsi mažieji Einšteinai su pasišiaušusiais plaukais.

Psichikos ir kūno jungtys

Endobiogenika nėra psichoterapija, bet ji glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Iš kraujo tyrimų galime matyti nuotaikų disbalansą, streso pėdsakus. Endobiogenika vertina visą žmogaus raidą- nuo patyrimų mamos gimdoje iki paauglystės ar menopauzės iššūkių -vadinamą „gyvenimo linija” – joje matome, kaip vaikystės traumos ar patirtys gali grįžti po daugelio metų, pavyzdžiui, alergija paauglystėje ar net spuogais menopauzėje.

Psichoterapijoje pasiektą pokytį galima užtvirtinti fitopreparatais, kad organizmas išlaikytų naują pusiausvyrą. Tai nėra antidepresantų pakaitalas, bet kartais endobiogenika padeda žmogui švelniau mažinti vaistų dozes, kai jis tam pasiruošęs.

Fitoterapija ir individualumas

Endobiogenikos stiprybė – individualiai, paruoštas klinikinis fitoterapinis receptas: „žolinių” tinktūrų mišinys. Lietuvoje turime seną žolininkystės tradiciją, bet endobiogenika ją perkelia į kitą lygmenį: ne „viena žolė visiems imuniteto stiprinimo atvejams”, o „kokia tavo sistema silpniausia dabar”, „kas Tavo sistemą apsunkina labiausiai”. Kiekvienam – savas receptas.

Kokiems simptomams ji padeda labiausiai?

Dažniausiai pas mane ateina žmonės, kurie sako: „Jaučiuosi blogai, bet kraujo tyrimai rodo, kad esu sveikas.”

Tai mano mėgstamiausi atvejai. Dažniausios problemos:

• stresas, perdegimas, išsekimas;
• hormoniniai sutrikimai (moterų ciklas, menopauzė, andropauzė, skydliaukės autoimuniniai uždegimai);
• virškinimo bėdos, netoleravimai, alergijos;
• Medžiagų apykaitos bėdos- gliukozės, cholesterolio disbalansas;
• vaikų ir suaugusių silpnas imunitetas, dažni peršalimai.

Ilgaamžiškumas ir „papildų mados”

Papildų mados kyla ir krenta: vienu metu visi geria resveratrolį, vėliau jo nekenčia, paskui susižavi vitaminu D, vitaminu C, tada kanapes ar medicininius grybys kokį kordicepsą. Per 25 metus gydytojos praktikos tokių bangų mačiau daug. Vertė – ne masinėje madoje, o individualiame parinkime. Šiandien kalbame apie 24 ilgaamžiškumo „stulpus”: nuo mitochondrijų veiklos iki sisteminio uždegimo. Svarbiausia – nustatyti, kuris pas tave šiuo metu neveikia – ir ten padėti.

Muzika ir vidinė dermė

Esu operos, šiuolaikinės ir elektroninės muzikos gerbėja ir pati kartais groju pianinu. Muzika man svarbi, nes ji tiesiogiai keičia mūsų vidinę aplinką – per garsus, jų sąskambius, ritmą, vibracijas, iki pat kaulų. Harmonija atsiranda iš instrumentų, balsų, ritmo, aplinkos ir konteksto dermės. Endobiogenika transformuoja, sustiprina, harmonizuoja žmogaus vidinę aplinką, tik kitais įrankiais – per papildus, fitoterapiją, mikroelementus, vitaminus ir individualizuotas rekomendacijas.

Sveikata kaip gebėjimas atlaikyti

Man sveikata – tai ne ligos nebuvimas. Tai gebėjimas sugerti vidinės ir išorinės aplinkos poveikį ir likti gyvybingam. Nerimas kyla iš minties „o kas jeigu…”. Ateitis iš principo yra neapibrėžta, tačiau gyvenimas nuolatinio nerimo ir karo laukimo grėsmėje trukdo būti čia ir dabar. Kiekvienam rekomenduoju pastebėti ir būti dėkingu už paprastus dalykus: nueiti į miestą, pasėdėti kavinėje, išgerti kavos, pasivaikščioti parke, bendrauti, patirti meno poveikį ar pasiklausyti mėgstamo kūrinio. Kiekvienas turime savo maitinančius ritualus, kurie palaiko mūsų gyvenimo kokybę. Leiskite tai sau patirti. Endobiogenika padeda žmogui stiprinti ir subalansuoti savo vidinę aplinką, kad jis gebėtų prisitaikyti, išbūti ir augti.