Kūno terapija

Kai kas nors klausia, kas yra kūno terapija, tenka prieš atsakant giliai įkvėpt naudojant diafragminį kvėpavimą, įsiklausyti į savo širdies balsą, užsimerkus pajausti vidinį gyvybės pulsavimą ir tada parinkti žodžius. Žodžiai kaskart kitokie, nes jie atspindi būseną ir turi galią susilpninti arba pastiprinti testuojamą raumenį. Kūnas nemeluoja, sako mano žmona, terapeutė Rasa. Išpūtęs akis neužilgo įsitikinu tuo pats:

– Ištiesk ranką ir laikyk, – sako Rasa. Ištiesiu. Laikau.
-Sakyk, „aš Petras” – paliepia ji man. Nei aš Petras, nei ką, bet nesiginčyju ir darau, kaip lieptas. Ranka nusvyra.
– Dabar sakyk, „aš Laimonas” – paragina Rasa, tęsdama testą. Ištariu savo vardą ir ką, ranka laiko, nenusvyra. Hmmmm… tiksliai veikiantis melo detektorius?! Tikiuosi nepaklaus, ką veikiau su sūnumis penktadienio vakarą (nes darėm KFC, Coca Cola ir Marvel filmų orgiją ant viršaus užvarydami dvigubą dozę plaktos grietinėlės).
– Čia magija kokia, ar hipnozė? – klausiu smalsaudamas.
– Ne, tai ne magija, o moksliškai įrodytas neurofiziologinis kūno atsakas į impulsą, – nusišypsojus atsako Rasa.

Po dar kelių testų, bei pridėjusi rankas(lyg jomis klausytų kaip stetoskopu!), terapeutė randa silpnas vietas. Sako, Tavo visa dešinė pusė įsitempus. Iš tiesų, visos mano kūniškos bėdos kažkaip tendencingai susikaupė dešinėje pusėje, – ir kaklas, ir nugara ir pilvo raumuo spazmuoja. Na, galvoju, dabar tai atmaigys mane. Bet ji tiesiog uždeda rankas ant galvos ir liepa ramiai gulėti. Iš pradžių nejaučiu nieko, galvoju kažkokia čia abrakadabra. Bet po truputį mintys nukrypsta kitur, atsipalaiduoju, pereinu į tokią pusiau meditatyvinę būseną ir pametu laiko pojūtį. Kūną pamažu užlieja ramybė, kažkas pasikeičia, kažkas ima lyg darytis sklandžiau, bet nežinau kas, arba nemoku įvardinti. Tiesiog jaučiuosi geriau, atlaisvėja kaklas, atsipalaiduoja pilvas.

– Tavo agresija užspausta, dėl to kaupiasi įtampos dešinėje pusėje, – girdžiu sakinį ir negaliu patikėti savo ausimis, – tai tiesa, kurią pripažinti sunku, bet tenka. Reikės dar kartą perversti knygą „Nustok būti mielu vyruku„.

Kūno terapija – subtilaus skonio „vynas”, neužkariaujantis gomurio pirmu gurkšniu. Ten pasimato dalykai, apie kurių egzistavimą nė nenutuokei. Ten išsijudina pokyčiai, kurie gali apversti gyvenimą aukštyn kojom. Ten siela kalba per kūną, o kūnas, – išmintingas, turi savo išraišką, nepavaldžią protui. Terapeutas eina paskui vidinę paciento išmintį, ir tame yra ne tik neurofiziologija, bet ir daug nuolankumo, dvasingumo, tėkmės ir tikėjimo.

Įdomu yra tai, kad kūno terapija, kaip ir kitos integratyvios holistinės terapijos(pvz endobiogenika, psichoterapija, homeopatija), veikia tuo pačiu principu: rasti traumą, ligą, įtampą ir padėti pacientui su ja tvarkytis aukštesnio lygio, sąmoningesniais, tvaresniais adaptaciniais mechanizmais, nei iki šiol.

Laimonas Skrabutenas
laimonas@integratyviterapija.lt